- tiesavietė
- tiesãvietė (neol.) sf. (1) [K], NdŽ, KŽ, tiesaviẽtė (2); Sut, Gmž teismo vieta: Vieta, kur tiesą sprendžia, vadinas tiesaviẽtė J. Bylavietė, tiesavietė, kurion kas priguli ir kurioj kas bylinėja su kuo SD54. Bylavietė, tiesavietė bajorų SD65.
Dictionary of the Lithuanian Language.